Prasidėjo darbai ilgiausiame Rumunijos automagistralėje statomame tunelyje. Naujas statinys su beveik dviejų kilometrų tunelio koridoriais yra įgyvendinamas A1 Lugoj–Deva automagistralės trasoje ir drieksis po kalvomis tarp Timišo ir Huneiados apskričių. Tarp Huneiados ir Timišo apskričių, Lugoj–Deva automagistralės riboje formuojamas antrasis trasos tunelis, kurio ilgis siekia beveik du kilometrus. Jis susideda iš dviejų atskirų sekcijų: trumpesnio, jau daugiau pažengusio statybos etape tunelio ir žymiai ilgesnio varianto. „Didžiojo tunelio“ (T2) pirmieji keli metrai Holdea–Coșevița rajone jau iškasti, o visą 9,14 km ilgio automagistralės ruožą tarp Holdea (Huneiados apskritis) ir Margina (Timišo apskritis) planuojama užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Kasimo darbai prasidėjo vasarį, pirmiausia „mažesniame tunelyje“ (T1), kurio kairysis koridorius yra 367,5 m, o dešinysis – 415 m ilgio. Tikimasi, kad artimiausiu metu abiejuose galuose bus pralaužta siena kairiajame pirmojo tunelio koridoriuje, simboliškai atversdama „šviesą tunelio gale“ abiem kryptimis. Pasak Regioninės kelių ir tiltų direkcijos pranešimo, darbai tęsiasi abiejuose tuneliuose: antrajame jau paruoštas įvadinis portalas ir pradėti realūs žemės darbai.
Prie tunelio ruožo statomos ir kitos konstrukcijos: tiltai, viadukai, kelio pagrindas, taip pat du viadukai – iš viso objekte dirba apie 800 darbininkų ir 200 technikos vienetų. Didysis tunelis yra maždaug keturis kartus ilgesnis nei mažesnis, todėl jo statyba sudėtingesnė. Pagal automagistralės planą, T2 kairysis koridorius sieks 1825 m, dešinysis – 1985 m. Abu tunelio vamzdžiai bus skirti vienos krypties eismui, su dviem juostomis, avarinio sustojimo juosta, serviso šaligatviu, avariniais išėjimais ir techninėmis kabinomis, įskaitant SOS ir priešgaisrinę sistemas. Portalai bus įrengiami „cover & cut“ metodu, montuojamos atraminės sienos ir poliai. Vakarinėje įėjimo pusėje bus pastatytos trys didesnės ir dvi mažesnės akmeninės sienos, o rytinėje – keturios didelės ir dvi mažesnės; toliau naudojant techniką tęsiami žemės darbai iki kelio dangos lygio. Pagrindinė tunelio atkarpa bus kasama mechaniniu būdu, taikant vadinamąjį Naująjį Austrijos tunelių statybos metodą (NATM), kai nuolat atliekami geotechniniai matavimai bei stiprinama konstrukcija pagal dabartines sąlygas.
Padengtose („cover & cut“) atkarpose iš pradžių statomos atraminės sienos: čia kairiojo vamzdžio ilgis – 300 m, dešiniojo – 73 m. Pagal reikalavimus, vienos krypties tuneliuose, ilgesniuose nei 500 m, privalomi avariniai išėjimai; pirmojo, trumpesnio tunelio atveju jų neprireiks, o antrajame, beveik dviejų kilometrų ilgio tunelyje bus penki pėsčiųjų avariniai išėjimai, iš kurių vienas pritaikytas ir transporto priemonėms. Jie išdėstomi kas 350 metrų. Operatorius primena: incidento atveju tunelis automatiškai uždaromas iš abiejų pusių, o žmonės evakuojami koridoriais į netrukdomą tunelio vamzdį, iš kurio galima saugiai išeiti. A1 automagistralės Lugoj–Deva atkarpoje, Margina–Holdea ruože tunelio kasimo darbai prasidėjo 2025 metų vasarį, kartu su visu 9,14 km keliu, planuojama baigti 2026-aisiais. A1 automagistralė yra 100 km ilgio, kerta Timišo ir Huneiados apskritis, iš dalies eina per Murešo slėnį Dobros kryptimi ir veda į Vakarų lygumą Poiana Ruscă kalnų papėdėje. Iki 2019 metų pabaigos buvo atidaryta apie 90 kilometrų magistralės.
Slėnio tuneliais kertamuose D ir E ruožuose darbai buvo sustabdyti 2017-aisiais; būtent šiuose beveik 9 km ilgio sektoriuose dabar planuojama įrengti tunelius. Atgaivinto viešojo pirkimo konkurso metu 2022 metais visą projektavimo ir statybos užduotį laimėjo konsorciumas, kuriam vadovavo „Spedition UMB“, už maždaug 1,8 mlrd. lejų; darbus finansuoja Rumunijos valstybė iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo programos.
